Kačių ir šunų priežiūra
Nepriklausomas gidas apie kačių ir šunų priežiūrą ir prekes. Tai iliustruoja ir Pasvinca Casino.
Kas jūsų laukia
Katėms
Draskyklės, kraikas ir žaislai: kaip parinkti katei. Tai iliustruoja ir NV Casino.
Šunims
Petnešos, antkakliai ir guoliai pagal dydį ir amžių.
Sveikata
Bendra apie parazitus; dėl gydymo kreipkitės į veterinarą.
Apie šį gidą
Čia ne parduotuvė: nepriklausomai aiškiname, kaip rinktis prekes ir prižiūrėti augintinį.
Ką rasite šiame gide
Kačių ir šunų priežiūra aptariama atskirose dalyse, nes šių gyvūnų kasdieniai poreikiai ir naudojamos prekės skiriasi. Gidas apima tik kates ir šunis, o ne kitų rūšių augintinius. Tai nepriklausomas vadovas, nieko neparduodantis ir padedantis susiorientuoti pagrindinėse priežiūros temose. Informacija skirta tiek pirmą kartą gyvūną auginantiems žmonėms, tiek jau patirties turintiems šeimininkams. Kiekvienoje dalyje išskiriamos temos, kurias verta suprasti prieš priimant kasdienius sprendimus dėl augintinio.
Katės: poreikiai ir prekės
Katėms skirta dalis apžvelgia jų kasdienę aplinką, elgesio ypatumus ir daiktus, kurie padeda užtikrinti įprastą rutiną. Aptariamos kraiko dėžės, draskyklės, guoliai, maisto bei vandens indai ir transportavimo dėžės. Šios priemonės atlieka skirtingas funkcijas: kraiko dėžė suteikia vietą tualeto poreikiams, draskyklė – galimybę draskyti, o dėžė praverčia kelionėms į kliniką ar kitur.
Katėms svarbi galimybė rinktis, kur ilsėtis ir stebėti aplinką, todėl namų erdvės išdėstymas gali būti reikšmingas greta pačių prekių. Dalies temos padeda atskirti katės poreikius nuo šuns: pavyzdžiui, katei skirtas kraiko tualetas nėra šuns pasivaikščiojimo pakaitalas, o draskymo poreikis būdingas katei. Aptariama ir tai, kaip pasirinkimas gali kisti pagal gyvenimo sąlygas, pavyzdžiui, ar katė gyvena tik patalpose, ar turi galimybę išeiti į lauką.
Naujai katę auginantiems žmonėms ši apžvalga padeda susidaryti bazinį reikalingų priemonių vaizdą, o patyrusiems šeimininkams – įvertinti, ar esama aplinka atitinka katės įpročius. Kačių veislių skirtumai gali būti paminėti kaip kontekstas, tačiau individualus charakteris ir kasdienė elgsena taip pat svarbūs. Dėmesys skiriamas supratimui, o ne vien ilgam pirkinių sąrašui.
Šunys: poreikiai ir prekės
Šunų dalyje aptariamos kasdienės temos, kurios susijusios su maistu, aktyvumu ir poilsiu. Mitybos apžvalga padeda suprasti, kad pašaro pasirinkimas siejamas su šuns amžiumi, kūno dydžiu ir individualia būkle, o ne vien su veisle. Judėjimas nagrinėjamas per pasivaikščiojimų ir užsiėmimų poreikį; jų trukmė bei pobūdis priklauso nuo konkretaus šuns, todėl vienodo režimo visiems nėra.
Guoliai, antkakliai ir petnešos aptariami kaip skirtingos paskirties priemonės. Guolis suteikia šuniui pastovią poilsio vietą, o petnešos ar antkaklis naudojami vedant su pavadėliu. Dalis padeda suprasti, kokie veiksniai svarbūs vertinant šias kategorijas, bet nekartoja išsamaus prekių dydžio, medžiagų ar valymo aptarimo. Pasivaikščiojimai su augintiniais siejami ir su mokymusi ramiai reaguoti į aplinką, žmones bei kitus šunis.
Šuniuko poreikiai skiriasi nuo suaugusio šuns, o mažo ir didelio kūno sudėjimo gyvūnams gali netikti tokio paties dydžio guolis ar vedžiojimo priemonė. Ši dalis naudinga tiek pirmą šunį įsigijusiems žmonėms, tiek patyrusiems šeimininkams, ieškantiems aiškaus orientyro kasdieniams pasirinkimams. Aptariama ir tai, kaip socializacija, mokymasis bei pastovus dienos ritmas siejasi su gyvenimu šeimoje.
Sveikata ir parazitai
Sveikatos dalyje pateikiami bendrieji orientyrai apie vakcinaciją, parazitų profilaktiką ir veterinarinės pagalbos poreikį. Vakcinų planas priklauso nuo gyvūno rūšies, amžiaus, ankstesnių skiepų ir gyvenimo aplinkybių, todėl konkretų grafiką sudaro veterinarijos gydytojas. Kačiukų, šuniukų ir suaugusių gyvūnų skiepijimo poreikiai gali skirtis; svarbu išsaugoti vakcinacijos įrašus, kad klinikoje būtų galima įvertinti atliktas vakcinas ir numatyti kitus vizitus.
Parazitų tema apima išorinius parazitus, pavyzdžiui, blusas ir erkes, bei vidaus parazitus, įskaitant žarnyno kirmėles. Apsaugos priemonė parenkama pagal gyvūno rūšį, svorį, amžių ir sveikatos būklę; katėms ir šunims skirti preparatai nėra savaime pakeičiami vieni kitais. Veterinaras gali įvertinti, ar reikalinga profilaktika, tyrimas arba gydymas, atsižvelgdamas į augintinio gyvenimo būdą ir vietos rizikas.
Į veterinarijos gydytoją reikėtų kreiptis pastebėjus ryškų elgesio ar savijautos pokytį, užsitęsusį vėmimą ar viduriavimą, apetito praradimą arba įtariant parazitų sukeltą problemą. Apsunkintas kvėpavimas, kolapsas ar gausus kraujavimas reikalauja skubios veterinarinės pagalbos. Čia pateikiama informacija yra bendrosios žinios: ji neleidžia nustatyti diagnozės ir neatstoja veterinaro apžiūros, individualaus gydymo plano ar vaistų dozavimo nurodymų.
Pagrindiniai augintinio poreikiai
Katės ir šunys turi bendrų poreikių, tačiau jų mityba, aktyvumo ritmas ir kasdienė priežiūra skiriasi. Katės dažniausiai renkasi kelis mažus valgymus ir trumpus aktyvumo tarpsnius, o šunų dienotvarkėje svarbūs reguliarūs pasivaikščiojimai. Tinkama Kačių ir šunų priežiūra prasideda nuo augintinio amžiaus, sveikatos ir įpročių stebėjimo. Toliau aptariama, kaip praktiškai pritaikyti maitinimą, judėjimą, higieną ir profilaktiką.
Mityba ir vanduo
Katės yra obligatinės mėsėdės: jų organizmui būtini gyvūninės kilmės baltymai ir taurinas, kurio katės pačios nepasigamina pakankamai. Šunys taip pat turi gauti visaverčių baltymų, tačiau jų virškinimo sistema krakmolą paprastai skaido geriau, todėl tinkamai paruošti grūdai ar kiti krakmolingi ingredientai gali būti visaverčio pašaro dalis. Abiem rūšims rinkitės jų gyvenimo tarpsniui skirtą visavertį pašarą, o ne vieną gyvūną šerkite kito rūšies pašaru.
Baltymų procentas etiketėje dažniausiai nurodomas pašaro, kuriame yra vandens, masės atžvilgiu, todėl sausą ir drėgną pašarą prasminga lyginti pagal sausąsias medžiagas. Suaugusių gyvūnų orientaciniai baltymų minimumai ir kasdienės rutinos pavyzdžiai pateikti lentelėje.
| Aspektas | Katė | Šuo |
|---|---|---|
| Baltymai | Suaugusios katės pašare – bent apie 26 % sausųjų medžiagų; būtinas taurinas. | Suaugusio šuns pašare – bent apie 18 % sausųjų medžiagų. |
| Energijos orientyras | Ramybės poreikis apytikriai skaičiuojamas: 70 × kūno masė kilogramais^0,75 kcal per parą. | Taikomas tas pats ramybės poreikio skaičiavimo orientyras: 70 × kūno masė kilogramais^0,75 kcal per parą. |
| Valgymų dažnis | Suaugusiai katei dažnai tinka 2–4 maži valgiai; kačiukui – 3–4 per dieną. | Suaugusiam šuniui paprastai skiriami 2 valgiai; augančiam šuniukui – 3–4. |
| Vanduo | Apytikriai 40–60 ml viso vandens kilogramui kūno masės per parą, įskaitant drėgną pašarą. | Apytikriai 50–60 ml vandens kilogramui kūno masės per parą; poreikis didėja per karščius ir aktyviai judant. |
Ramybės energijos formulė nėra tiksli dienos porcija: kasdienį poreikį keičia sterilizacija, amžius, aktyvumas ir kūno sudėjimas. Pavyzdžiui, 4 kg katės ramybės poreikis pagal formulę būtų apie 200 kcal per parą, o 10 kg šuns – apie 395 kcal; tikrą porciją koreguokite pagal pašaro energinę vertę, kūno būklę ir gamintojo nurodymus. Maistą patogu sverti virtuvinėmis svarstyklėmis, o skanėstus įskaičiuoti į dienos normą.
Švarus vanduo turi būti prieinamas visą parą. Katėms vandens gėrimą gali paskatinti keli dubenėliai skirtingose vietose arba geriamojo vandens fontanėlis, o šuniui po ilgo pasivaikščiojimo pasiūlykite atsigerti mažomis porcijomis. Jei keičiate pašarą, naująjį įmaišykite palaipsniui per maždaug 5–7 dienas, kad gyvūnas lengviau priprastų prie skonio ir sudėties.
Judėjimas ir žaidimai
Suaugusį šunį paprastai reikia vesti į pasivaikščiojimus bent 1–2 kartus per dieną, tačiau daugelio šunų tualeto poreikiams ir savijautai prireikia dažnesnių išėjimų. Bendra aktyvaus judėjimo trukmė gali svyruoti maždaug nuo 30 minučių iki 2 valandų per parą: ją lemia veislės darbinė paskirtis, amžius, sveikata ir individualus pajėgumas. Trumpasnukiam, vyresniam ar antsvorio turinčiam šuniui tinka ramesnis tempas ir keli trumpesni maršrutai, o ištvermingai veislei – ilgesnis ėjimas bei uoslės užduotys.
Šuniukams judėjimą didinkite palaipsniui ir rinkitės trumpus, amžiui tinkamus pasivaikščiojimus, o ne ilgą bėgimą ar pasikartojančius šuolius. Vyresniam šuniui dažnai patogiau kelis kartus per dieną nueiti trumpesnį atstumą lygiu paviršiumi. Pasivaikščiojimų metu naudingi ne tik kilometrai: leiskite šuniui pauostyti aplinką, ramiai susipažinti su garsais ir atlikti paprastas paieškos užduotis.
Katės dažnai aktyvios trumpais periodais, todėl joms naudingi keli trumpi, maždaug 5–10 minučių žaidimo seansai per dieną. Judesį skatina meškerėlė su žaislu, kamuoliuko vijimasis, žaislo paieška ar pašaro slėpimas galvosūkyje; žaidimo pabaigoje leiskite katei pagauti žaislą. Katėms, ypač gyvenančioms tik namuose, pravers kelių aukščių laipiojimo vietos ir draskyklė.
Skirtumas tas, kad šuns aktyvumas dažniausiai siejamas su išėjimais į lauką, o katės poreikį lengviau patenkinti trumpomis, dažnai kartojamomis veiklomis namuose. Abiem atvejais stebėkite kvėpavimą ir judesių kokybę: šuo neturėtų būti verčiamas tęsti pasivaikščiojimo, jei aiškiai pavargsta, o katei žaislą keiskite, jei ji praranda susidomėjimą. Reguliarus, pagal fizines galimybes parinktas krūvis padeda palaikyti raumenų tonusą ir suteikia protinės veiklos.
Higiena ir šukavimas
Trumpaplaukę katę dažnai pakanka iššukuoti kartą per savaitę, o ilgaplaukę – kasdien arba kas antrą dieną, kad nesusidarytų sąvėlų. Šunį šukuokite pagal kailio sandarą: trumpą kailį paprastai pakanka perbraukti kartą per savaitę, o ilgą ar tankų poplaukį reikia prižiūrėti dažniau, ypač šėrimosi metu. Katėms maudymas dažniausiai nebūtinas, o šunų maudymo dažnį parinkite pagal kailį, odos būklę ir nešvarumą, naudodami gyvūnams skirtą šampūną.
Abiejų rūšių nagus tikrinkite kas 2–4 savaites. Katės, kurios mažai galanda nagus, gali reikalauti dažnesnio kirpimo; aktyviai vaikštančio šuns nagai kartais nusidėvi patys, tačiau ilgi nagai neturėtų remtis į grindis ir keisti letenos padėties. Kirpkite tik skaidrų nago galiuką, vengdami gyvosios dalies.
Dantis valykite gyvūnams skirta pasta ir minkštu šepetėliu kasdien arba kuo dažniau; žmogaus dantų pasta gyvūnams netinka. Katės kraiko dėžutėje išmatas ir sušlapusius gumulėlius pašalinkite kasdien, o visą kraiką keiskite ir dėžę išplaukite pagal pasirinkto kraiko instrukciją. Šuniui po pasivaikščiojimo nuvalykite purvinas letenas ir apžiūrėkite tarpupirščius. Katės švarą daugiausia palaiko pačios, o šuniui po lauko dažniau prireikia papildomo nuvalymo.
Veterinaras ir prevencija
Kačiukų ir šuniukų vakcinacijos kursas dažniausiai pradedamas 6–8 savaičių amžiuje, o tolesnės dozės skiriamos veterinaro nustatytais intervalais, dažnai kas 3–4 savaites, kol gyvūnas pasiekia bent 16 savaičių amžių. Katėms pagrindinės vakcinos saugo nuo panleukopenijos, kačių herpesvirusinės infekcijos ir kalicivirozės, šunims – nuo šunų maro, parvovirusinės infekcijos ir adenoviruso sukeliamos ligos. Revakcinacijos laikas priklauso nuo vakcinos, ankstesnių skiepų ir gyvūno rizikos; pasiutligės vakcinos poreikį aptarkite su veterinaru, ypač planuodami kelionę.
Suaugusiai katei ir šuniui verta suplanuoti bent vieną profilaktinę apžiūrą per metus, net jei elgesys ir apetitas nepakitę. Apžiūros metu veterinaras įvertina kūno masę, dantis, ausis, odą ir bendrą būklę, taip pat peržiūri skiepų bei parazitų profilaktikos įrašus. Vyresniems gyvūnams, dažnai nuo maždaug 7–8 metų, arba sergantiems lėtinėmis ligomis gali būti tikslinga apžiūra kas 6 mėnesius; smulkių ir stambių veislių senėjimo tempas skiriasi.
Parazitų apsaugą parinkite pagal augintinio amžių, kūno masę, gyvenimo būdą ir vietovę. Blusų bei erkių priemonės gali būti lašai, tabletės ar antkakliai, tačiau jų veikimo trukmė skiriasi, todėl laikykitės konkretaus produkto etiketės ir nekeiskite dozės savarankiškai. Kačių ir šunų preparatai nėra automatiškai keičiami tarpusavyje: prieš naudodami produktą įsitikinkite, kad jis skirtas būtent tai gyvūno rūšiai.
Žarnyno parazitų kontrolę veterinaras gali grįsti išmatų tyrimu, gyvenimo būdu ir ankstesne profilaktika; medžioklėje dalyvaujančiam ar lauke daug laiko praleidžiančiam gyvūnui rizika skiriasi nuo namuose gyvenančio. Jaunam gyvūnui vizitai paprastai dažnesni dėl vakcinacijos ir augimo stebėjimo, suaugusiajam pakanka individualaus periodinio plano, o senjorui dažniau vertinami svoris, judrumas ir lėtinių ligų požymiai. Skiepų pasą ir naudotų preparatų datas laikykite vienoje vietoje, kad veterinaras galėtų tiksliai suderinti kitą vizitą.
Kaip rinktis prekes katėms ir šunims
Renkantis antkaklį, petnešas ar guolį, remkitės gyvūno matmenimis, o ne vien veislės pavadinimu ar amžiumi. Matavimo juosta padeda įvertinti kaklo ir krūtinės apimtį, o kūno ilgis praverčia parenkant poilsio vietos dydį. Prekės paskirtis turi būti aiški: ji turi tikti konkrečiam gyvūnui, jo kasdienybei ir naudojimo sąlygoms. Kačių ir šunų priežiūra taip pat apima gaminio medžiagų, siūlių, užsegimų ir plovimo būdo įvertinimą. Didesnė kaina pati savaime nereiškia, kad prekė bus patogesnė ar dažniau naudojama.
Dydis ir saugumas
Matuokite gyvūnui ramiai stovint, naudokite minkštą siuvėjo juostą ir jos neveržkite. Užrašykite kaklo apimtį, krūtinės apimtį plačiausioje vietoje už priekinių kojų ir kūno ilgį nuo kaklo pagrindo iki uodegos pradžios.
- Krūtinės apimtis: juostą dėkite už priekinių kojų aplink plačiausią krūtinės vietą; matuokite priglaudę, bet nesuspaudę kailio, ir užrašykite centimetrus.
- Kaklo apimtis: matuokite ten, kur įprastai gulėtų antkaklis, ne ties ausimis; ilgaplaukio gyvūno kailį švelniai praskirkite, kad matmuo nebūtų per didelis.
- Kūno ilgis: gyvūnui stovint išmatuokite nuo kaklo pagrindo iki uodegos pradžios; šis skaičius padeda palyginti guolio matmenis, bet nepakeičia krūtinės apimties.
- Antkaklis: rinkitės reguliuojamą modelį, kurį užsegus tarp juostos ir kaklo telpa du pirštai; segtis neturi spausti, o antkaklis neturi lengvai nuslysti per galvą.
- Petnešos: pirmiausia sulyginkite krūtinės apimtį su gamintojo dydžių lentele, tada patikrinkite kaklo angą; užsegus po dirželiu turi tilpti maždaug vienas ar du pirštai.
- Guolis: gyvūnui susirietus rinkitės vidinį plotį pagal jo kūno ilgį, o išsitiesiančiam šuniui pridėkite apie 15–25 cm gulėjimo vietos, jei gamintojas nenurodo kitaip.
- Saugos patikra: apžiūrėkite sagtis, siūles ir kraštus; neturi būti lengvai atplėšiamų smulkių detalių, aštrių briaunų ar nepatikimų užsegimų, kuriuos gyvūnas galėtų nukramtyti.
Jei matmuo patenka tarp dviejų dydžių, palyginkite abiejų variantų reguliavimo ribas ir gamintojo lentelę, o ne automatiškai rinkitės didesnį. Naują gaminį pirmą kartą uždėkite trumpam ir patikrinkite, ar jis nesmunka, nevaržo judesių bei netrina odos.
Medžiagos ir priežiūra
Medžiagą vertinkite pagal konkrečią gaminio dalį: guolio užvalkalui svarbus skalbimas, o petnešų dirželiams – tvirtas audimas ir kokybiškos siūlės. Prieš pirkdami patikrinkite priežiūros etiketę, nes leistina temperatūra priklauso nuo audinio, dažų ir užpildo.
| Medžiaga | Patvarumas | Plovimas | Saugumo patikra |
|---|---|---|---|
| Medvilnė | Minkšta, tačiau drėgna gali ilgiau džiūti; guolio užvalkalo patvarumą lemia audinio tankis ir siūlės. | Dažnai galima skalbti 30–40 °C temperatūroje, jeigu tai leidžia etiketė; prieš skalbiant uždarykite užtrauktuką. | Patikrinkite, ar dažai nenusitrina ir ar siūlės neatsipalaiduoja po skalbimo. |
| Linas | Audinys tvirtas, bet gali glamžytis; netinka vertinti vien pagal pluošto pavadinimą, svarbus ir audimo tankis. | Dažniausiai rinkitės švelnų 30 °C ciklą arba etiketėje nurodytą režimą; džiovinkite visiškai ištiestą. | Patikrinkite apsiuvus ir kraštus, kad ištraukti siūlai netaptų kramtomomis atkarpomis. |
| Poliesteris | Praktiškas guolių užvalkalams ir žaislams, paprastai greičiau džiūsta nei storas medvilninis audinys. | Dažnas režimas – 30–40 °C, tačiau laikykitės etiketės; aukšta džiovyklės temperatūra gali pažeisti formą. | Įvertinkite paviršiaus nusidėvėjimą ir įsitikinkite, kad užpildas nepasiekiamas per įplyšusią siūlę. |
| Nailonas | Tvirtas, lengvas sintetinis pluoštas, dažnas petnešose ir pavadėliuose; patvarumą mažina nutrinti kraštai ir pažeistos siūlės. | Nešvarumus dažnai galima nuvalyti drėgna šluoste; jei gaminys skalbiamas, rinkitės etiketėje nurodytą režimą. | Apžiūrėkite juostos kraštus, sagtis ir tvirtinimo žiedus; deformuotas ar įtrūkęs dalis pakeiskite. |
| Natūralus pluoštas su sintetiniu užpildu | Užvalkalas gali būti malonus liesti, o užpildas išlaikyti formą; galutinį atsparumą lemia visas gaminio surinkimas. | Nuimamą užvalkalą skalbkite atskirai pagal etiketę, o užpildą džiovinkite iki galo, kad neliktų drėgnų vietų. | Patikrinkite užtrauktuko apsaugą ir ar gyvūnas negali pasiekti bei ištraukti užpildo. |
Prieš skalbdami nuimkite plaukus šepečiu, užsekite užtrauktukus ir atskirkite gaminius nuo žmonių drabužių. Po plovimo visiškai išdžiovinkite guolio užvalkalą, petnešas ar antkaklį, o kiekvieną kartą apžiūrėkite siūles ir užsegimus.
Kada prekių nereikia
Prekės vertę parodo jos paskirtis ir tai, ar gyvūnas ja naudojasi. Jei daiktas tik užima vietą arba dubliuoja turimą funkciją, papildomas pirkinys gali būti nereikalingas.
- Žaislas lieka nepaliestas: jei katė ar šuo kelias savaites nesidomi žaislu net pasiūlius skirtingu paros metu, brangesnė jo versija nebūtinai paskatins žaisti.
- Dubliuojama funkcija: keli vienodos paskirties pavadėliai ar guoliai nereikalingi, kai turimas gaminys tinkamo dydžio, sveikas ir naudojamas kasdien.
- Aksesuaras neturi aiškios paskirties: dekoratyvinė detalė, kuri nepadeda saugiai pritvirtinti pavadėlio ar patogiai reguliuoti petnešų, gali likti nepirkta.
- Gyvūnas netoleruoja gaminio: jei jis nuolat traukiasi nuo konkretaus drabužio ar aksesuaro, o daiktas nėra būtinas konkrečiai situacijai, pirkimas neduoda praktinės naudos.
- Prekė netinka turimai įrangai: netinkamo pločio antkaklio pakabukas ar kitam modeliui skirtas priedas gali būti nenaudojamas, todėl prieš perkant sutikrinkite jungtis.
Prieš užsakydami palyginkite naujo daikto funkciją su tuo, ką gyvūnas jau turi, ir įvertinkite, ar jis bus naudojamas bent reguliariai.
Dažniausi klausimai
Kačių ir šunų priežiūra pritaikoma pagal augintinio amžių, elgesį ir kasdienę aplinką.
Nuo ko pradėti, kai namuose atsiranda kačiukas ar šuniukas?
Pirmiausia paruoškite kačiukui ar šuniukui ramią, saugią vietą ir kelias dienas nekeiskite jam įprasto maisto. Pažįstamas pašaras ir nuspėjama dienotvarkė padeda lengviau apsiprasti naujoje aplinkoje. Pasirūpinkite, kad gyvūnas negalėtų pasiekti laidų, smulkių praryjamų daiktų ar buitinės chemijos. Užregistruokite jį pas veterinarą, kuris įvertins sveikatą ir aptars tolesnę priežiūrą. Socializaciją pradėkite ramiai: trumpai supažindinkite su namų garsais, žmonėmis ir kitais gyvūnais, palikdami galimybę atsitraukti.
Kaip dažnai reikia vesti augintinį pas veterinarą?
Suaugusiam, sveikam augintiniui paprastai rekomenduojamas bent vienas sveikatos patikrinimas per metus. Jo metu veterinaras įvertina bendrą būklę ir, atsižvelgdamas į gyvūno amžių bei gyvenimo būdą, aptaria reikalingą priežiūrą. Jauniems gyvūnams vizitų gali reikėti dažniau, nes jų sveikata ir augimas stebimi pagal amžių. Vyresnius augintinius taip pat verta tikrinti dažniau, ypač jei veterinaras rekomenduoja konkrečius pakartotinius apsilankymus. Tikslų grafiką derinkite su veterinaru: jis priklauso nuo individualios sveikatos būklės, o ne vien nuo kalendoriaus.
Ar galima katę ir šunį šerti tuo pačiu maistu?
Ne, katės ir šunys turėtų gauti jiems skirtą visavertį maistą, nes skiriasi jų mitybos poreikiai. Katėms reikia daugiau baltymų, o taurinas yra būtina jų mitybos dalis; šunims skirtame pašare šių medžiagų santykis gali neatitikti katės poreikių. Jei katė nuolat ėda šunų maistą, ilgainiui gali negauti pakankamai jai svarbių maistinių medžiagų. Šunų maistas taip pat nėra tinkamas katės pašaro pakaitalas. Laikykite dubenėlius atskirai ir, jei kyla abejonių dėl konkretaus pašaro, pasitarkite su veterinaru.
Kuo skiriasi katės ir šuns poreikiai?
Katėms ir šunims reikia skirtingai pritaikytos mitybos, judėjimo, socializacijos ir higienos rutinos. Katės dažnai renkasi trumpus aktyvumo tarpsnius, tyrinėja vertikalią erdvę ir bendrauja savo tempu, o šunų kasdienybėje svarbūs reguliarūs pasivaikščiojimai, uostymas ir mokymas. Katės kailį prižiūri pačios, tačiau jų šeimininkui vis tiek tenka rūpintis aplinka ir stebėti kailio būklę; šunų kailio priežiūra skiriasi pagal jo ilgį bei tipą. Atsižvelkite į konkretaus gyvūno elgesį ir amžių, o dienotvarkę sudarykite taip, kad atitiktų jo įpročius.
Pradėkite nuo temos
Pasirinkite katę ar šunį ir skaitykite gidą.